Metalas nebūtinai turi būti šaltas, sunkus ir kietas. Kai kalba pasisuka apie italų gamintoją „De Castelli“, metalas, tiesą sakant, įgyja visai kitą prasmę ir įvaizdį. Jis ne tik tampa šiltas, jaukus ir neįtikėtinai lankstus, bet ir… tiesiog idealiai tinkantis gyvenamųjų namų, biurų, visuomeninės paskirties pastatų interjerui bei patiems netikėčiausiems objektams kurti. Nuo akį traukiančių staliukų ar komodų, knygų lentynų iki… sienų, grindų apdailų, milžiniškų skulptūrų ar tiesiog amą atimančių grandiozinių projektų, kurie priverčia patikėti žmogaus rankomis kuriamais stebuklais.

Beveik du dešimtmečiai sėkmės – iš meilės kalvystės menui

„De Castelli“ šuolis į Italijos ir viso pasaulio dizaino viršukalnes prasidėjo tuomet, kai Trevizo mieste, šiaurės rytų Italijoje, Venete, 2003 metais šią įmonę įkūrė Albino Celato. Kaip pagrindinę žaliavą savo idėjoms įgyvendinti bei bendrovės filosofijai atskleisti jis pasirinko metalą. Iš tiesų čia nėra nieko nuostabaus, mat jau ne viena Celato šeimos karta garsėjo kalvystės menu. Visgi būtent A. Celato perkėlė šeimos metalo apdirbimo tradicijas į visai kitą lygmenį, nuo virtuvės ir bažnyčios rakandų gamybos perėjęs prie tikrų dizaino objektų kūrimo. Tai padaryti jam, žinoma, padėjo ir bendradarbiavimas su šiuolaikiniais architektais bei dizaineriais, tarp kurių: Michele De Lucchi, Aldo Cibic, Ramon Esteve, Philippe Nigro ir kt. Per mažiau nei du sėkmingos veiklos dešimtmečius „De Castelli“ tapo tarptautiniu mastu žinoma įmone, kuri garsėja ne tik baldais bei interjero aksesuarais, bet ir skirtingais projektais, įgyvendinamais visame pasaulyje nuo Honkongo iki Maskvos rytuose ir nuo Paryžiaus iki Barselonos vakaruose.

Vartai į Italijos dizaino „šventovę“

Vienas naujausių ir įspūdingiausių projektų – 2014 m. sukurta įėjimo arka, pavadinimu „Archimbuto“. Šie milžiniški metaliniai vartai vėrėsi į Italijos paviljoną 14-oje taptautinėje architektūros parodoje Venecijoje. Unikalaus projekto autorius – architektas Cino Zucchi. „Archimbuto“ atskleidė ne tik begalinę idėjos autoriaus vaizduotę bei drąsą, tačiau, neabejotinai, ir gamintojo „De Castelli“ išties neribotas galimybes bei techninį pasirengimą. Ši įspūdingo dydžio arka buvo sudaryta iš 163 metalo lakštų, kurių spalva dėl specialaus apdirbimo varijavo nuo pilkos iki rudos ar net mėlynos. Konstrukcijos aukštis siekė 10 metrų, o svėrė ji… 6 tonas! Šis modernus dizaino šedevras puikiai atspindėjo Italijos, kaip dizaino madas pasaulyje diktuojančios šalies, įvaizdį ir harmoningai įsiliejo į Venecijos kraštovaizdį. Maža to – tapo šiuolaikiška ir labai simboliška jungtimi tarp vidaus erdvės ir išorės aplinkos.

Genijų tandemas – Residence Hadid

2015-aisiais „De Castelli“ pademonstravo neribotas metalo panaudojimo galimybes įrengiant itin rafinuotą gyvenamąjį būstą – Residence Hadid, Milane. Žymiosios Zahos Hadid suprojektuotame ypač moderniame pastate architektas bei dizaineris Nikita Bettoni buvo atsakingas už interjero ir dekoro projekto įgyvendinimą. Pagrindinis jam keliamas tikslas buvo sukurti elegantiškus ir rafinuotus namus, alsuojančius patogumu ir jaukumu. Organiškų formų pastato architektūra idealiai dera su aptakiomis ir švelniomis linijomis, dominuojančiomis interjere, kur derinamos labai skirtingos medžiagos: metalas, medis bei marmuras.

Įspūdingai ir net, sakytum, netikėtai atrodo grindys, ant kurių, tarsi lava, išsiliejusi geležis. Visa grindų dekoro struktūra sudaryta iš mažyčių šešiakampių. Ši instaliacija vertinga ir dėl rankų darbo apdailos bei vaškavimo.

Kuriant Residence Hadid baldus ir net sienų apdailą, dominavo žalvaris ir geležis – būtent iš šių medžiagų pagaminta ir vienu iš ryškiausių būsto akcentų tapusi elegantiška knygų lentyna. Brangios, vertingos medžiagos naudotos ir unikaliai, iš geometrinių figūrų sudarytai širmai vonios kambaryje sukurti – čia vyrauja kaltas varis, poliruotas nerūdijantis plienas ir baltų dažų danga. Naudojamos kartu, šios medžiagos sukuria kontrasto ir žaismės efektą.

Amerikietiškojo vynmedžio lapeliais mirganti viešbučio siena

„De Castelli“ neapsiriboja sienų ar grindų apdaila vien iš kvadratinių, stačiakampių detalių ar lakštų. Minėtame objekte naudota grindų danga iš mažyčių šešiakapių detalių, o štai viena gražiausių naujienų sienų apdailos srityje – Amerikietiškojo vynmedžio lapelių dekoras, kuris atrodo kartu ir labai natūraliai, ir išties rafinuotai. Berlyne įsikūrusio viešbučio Estrel Hotel visa lauko siena padengta būtent tokių lapelių dekoru. Pasak gamintojo, tokiu būdu sukuriamas teatrališkas vertikalus sodas. Ši apdaila tinka tiek lauko, tiek vidaus sienų dekorui. Amerikietiškojo vynmedžio lapeliai mirga įvairiais atspalviais – nuo vario raudonumo iki bronzos geltonumo ar žalumos. Toks efektas sukurtas dėl naudojamų skirtingų medžiagų bei specialaus jų apdirbimo, oksidacijos proceso ir metalinių lapelių lenkimo linijos.

„De Castelli“ projektai: nuo prabangių butikų iki įspūdingų biurų

„De Castelli“ realizavo daugybę projektų įrengiant jachtas, privačius namus Romoje, Milane, Bolonijoje, Genujoje, taip pat prabangius butikus bei parduotuves (nuo lentynų, interjero akcentų iki laiptų turėklų ar metalo lakštais dekoruotų vitrinų) Bolonijoje, Barselonoje, Honkonge ir kt. Įspūdingai atrodo „De Castelli“ įrengti biurai, pavyzdžiui, Soroker-Agmon advokatų kontora (architektūra ir dizainas: Auerbach Halevy). Čia metalu dekoruotos biurų sienos ar iš metalo sukurti recepcijų baldai sudaro ne tik rafinuotumo, bet ir patikimumo, lakoniškumo ir tvirtos partnerystės bei aiškaus požiūrio įspūdį. Taigi, savo darbais „De Castelli“ neabejotinai kuria ne tik erdvę, interjero objektus, atmosferą, tačiau ir formuoja įvaizdį.

„Metalo užkalbėtojai“

Šiandien, žvelgiant į „De Castelli“ istoriją nuo pat tradicijas puoselėjančios Celato šeimos istorijos ir rakandų virtuvei bei bažnyčiai gamybos pradžios iki žaibišku greičiu užaugusios pasaulinio masto įmonės, valdančios grandiozinius projektus visuose kontinentuose, norisi sutikti, jog Albino Celato įkvėpti meistrai, kuriems, rodos, nieko nėra neįmanomo, išties teisingai ir tiksliai kažkada pavadinti „metalo užkalbėtojais“.

Tekstas: Kristina Noreikienė

Žurnalas: „Centras“ (2018:1)

Share Button